lopkas

×lõpkas (hibr.) sm. (2) žr. 1 lopas: 1. Motina prisiuvė lopką ant piemenio kelnių Švn. Treti marškiniai an vienų lopkų Vlk. Tę mažo lopkẽlio reikės Dv. 2. Žiūrėk tu, nuo to mažo lopkẽlio visa ranka paraudonavo Srj. Niekur balto lopkùčio nepaliko (visą nudažė vienodai) Lp. 3. Žemės lopkẽlis – tik penki gektarai Dv.